Rąstinių namų energetinis efektyvumas
Rąstiniai namai gali būti statomi rankiniu būdu statybos vietoje arba paruošiami gamykloje ir transportuojami į statybos aikštelę. Rąstiniai namai staklėmis gaminami jau nuo 1923 metų. Tokių namų konstrukcijos gali būti šiek tiek skirtingos, sienų storis kinta 15-40 cm ribose. Nors toks storis atrodo gana įspūdingas ir rąstinių namų pramonė entuzistingai reklamuoja jų energetinį efektyvumą, tačiau šiuo klausimu vis dar vyksta intensyvi diskusija. Ši diskusija liečia du pagrindinius klausimus : medienos šiluminės varžos Rfaktoriaus interpretavimą, “terminės masės” sąvoką ir rąstų suleidimo sandarumą.
Lietuvoje medienos šiluminės varžos, o tuo labiau rąstų sienų šilumos kaupimo (šiluminio talpumo) ir šildymo energijos taupymo, lyginant su kitų tipų sienomis, klausimai iki šiol buvo menkai tyrinėjami. Užsienyje, greta tiesioginių namo konstrukcijos ir jos elementų šiluminių varžų vertinimų, parenkant reikiamą šildymo įrangą, kuriamos metodikos, o kai kur ir norminiais dokumentais įteisinta sienų “terminės masės” vertinimo metodikos.
Paminėta, kad nūdienos energijos taupymo samprata aprėpia kur kas platesnę sritį už tiesiogines namo šildymo/šaldymo/vėdinimo energijos sąnaudas. Ypač tai liečia medinius pastatus ir jų pranašumus. Vaizdžiai apibūdinant, energetine prasme mediniai pastatai yra ekologiškesni dėl daugelio aplinkybių :
- - Naudojama atsinaujinanti statybinė žaliava - mediena - Galima naudoti gaisrų ir vabzdžių pažeistą medieną, sunkiai pritaikomą kitų produktų gamybai
- - Mažiau energijos ir darbo sąnaudų apdorojant rąstus nuo kirtimo iki sumontavimo
- - Rąstiniams namams paprastai vartojami vietinių kirtaviečių rąstai, todėl mažiau energijos naudojama transportavimui
- - Rąstinių pastatų vidinėms sienoms dažniausiai netaikoma papildoma apdaila, taip taupant žaliavas ir sąnaudas
- - Mažiau naudojama metalinių tvirtinimo elementų, todėl daug mažesnė su jų gamyba susieta energija
- - Modernūs rąstiniai namai naudoj mažiau energijos, lyginant su geresnės termoizoliacijos karkasiniais namais
- - Ateityje, pasibaigus rąstinių namų eksploatacijai, jie nebus griaunami, kaip kitų statybinių medžiagų pastatai, o išmontuojami, panaudojant medieną kitiems tikslams
Rąstiniai namai yra linkę oro pralaidumui. Natūraliai džiovintuose rąstuose, kai namas yra statomas, būna apie 15-20% vandens. Per sekančius keletą metų rąstai džiūsta ir traukiasi. Rąstų nuodžiūvis atveria plyšius tarp jų ir sukelia ženklius šilumos nuostolius. Siekiant sumažinti šias problemas, rąstai turi būti natūraliai džiovinami po stogu mažiausiai šešis mėnesius prieš statybą.
Kadangi augdami medžiai absorbuoja didelius vandens kiekius, medienos ląstelės gerai pasisavina vandenį, net kai mediena yra išdžiovinama. Todėl mediniai pastatai yra labai higroskopiški. Tai taip pat skatina medienos puvimą ir vabzdžių pažaidas, todėl yra būtina rąstu apsauga nuo bet kokio kontakto su vandeniu. Viena iš galimybių yra taikyti vandeniui ir kenkėjams atsparius rąstus bei kartoti tokį apdorojimą kas keleris metus. Platūs stogo kargai, tinkamai parinkti lietaus latakų matmenys ir konstrukcija, drenažo aplink namą sistema yra ypač svarbūs namo ilgaamžiškumui. Tuo pačiu sumažėja dėl nuodžiūvio ar brinkimo atsirandatis nesandarumas, pagerėja namų energetinis efektyvumas.